- blaškymas
- blãškymas sm. (1) K, blãškymos ind. refl. → blaškyti: 1. Akmenų blãškymas tau, vaike, nepraeis geruoju Rm. 2. Per didelį blãškymą vėjo ją su sūnu išmetė ant krašto MPs. 3. Už tokį gyvolių blãškymą tau nereiktų duoti nė pietų Grg. 4. refl. gulint mėtymasis į šalis, vartymasis: O riksmas, o blãškymasis to vaiko, ir aš nė akių nesudėjau Gs. To ligonio baisiausis blãškymos! Grg. | prk.: Šio talentingo menininko kūriniuose jaučiamas kažkoks blaškymasis, naujų kelių ieškojimas rš. 5. eikvojimas, švaistymas: Ta tavo kelionė – tik pinigų blãškymas Jnšk. \ blaškymas; apiblaškymas; išblaškymas
Dictionary of the Lithuanian Language.